Previous Verse
Next Verse

Shloka 29

Adhyaya 44Subahu’s Counsel to the King of Kashi and Alarka’s Renunciation through Yoga

ततः कालेन महता निर्द्वन्द्वो निष्परिग्रहः ।

प्राप्य योगर्धिमतुलां परं निर्वाणमाप्तवान् ॥

tataḥ kālena mahatā nirdvandvo niṣparigrahaḥ | prāpya yogardhim atulāṃ paraṃ nirvāṇam āptavān ||

అనంతరం దీర్ఘకాలానంతరం, ద్వంద్వాతీతుడై అపరిగ్రహుడై, అనుపమమైన యోగసిద్ధిని పొందించి, అతడు పరమ నిర్వాణాన్ని చేరెను.

tataḥthen/thereafter
tataḥ:
Kāla (काल/temporal)
TypeIndeclinable
Roottataḥ (अव्यय)
Formअव्यय (adverb): ‘thereafter/from that’
kālenawith/by time
kālena:
Karaṇa (करण)
TypeNoun
Rootkāla (प्रातिपदिक)
Formपुंलिङ्गे, तृतीया, एकवचनम्
mahatāgreat/long
mahatā:
Karaṇa (करण)
TypeAdjective
Rootmahat (प्रातिपदिक)
Formपुंलिङ्गे, तृतीया, एकवचनम्; qualifies kālena
nirdvandvaḥfree from opposites
nirdvandvaḥ:
Karta (कर्ता)
TypeAdjective
Rootnirdvandva (प्रातिपदिक)
Formपुंलिङ्गे, प्रथमा, एकवचनम्; ‘free from dualities’
niṣparigrahaḥwithout possessions
niṣparigrahaḥ:
Karta (कर्ता)
TypeAdjective
Rootniṣparigraha (प्रातिपदिक)
Formपुंलिङ्गे, प्रथमा, एकवचनम्; ‘without possessions/attachments’
prāpyahaving attained
prāpya:
Pūrvakāla-kriyā (पूर्वकालक्रिया)
TypeVerb
Root√āp (धातु) + pra + ya (ल्यप्)
Formल्यप्-अव्यय (gerund): ‘having attained’
yoga-ṛddhimyogic prosperity/power
yoga-ṛddhim:
Karma (कर्म)
TypeNoun
Rootyoga (प्रातिपदिक) + ṛddhi (प्रातिपदिक)
Formषष्ठी-तत्पुरुष: ‘योगस्य ऋद्धिः’; स्त्रीलिङ्गे, द्वितीया, एकवचनम्
atulāmincomparable
atulām:
Karma (कर्म)
TypeAdjective
Rootatulā (प्रातिपदिक)
Formस्त्रीलिङ्गे, द्वितीया, एकवचनम्; qualifies ṛddhim
paramsupreme
param:
Karma (कर्म)
TypeAdjective
Rootpara (प्रातिपदिक)
Formनपुंसकलिङ्गे, द्वितीया, एकवचनम्; qualifies nirvāṇam
nirvāṇamliberation/nirvāṇa
nirvāṇam:
Karma (कर्म)
TypeNoun
Rootnirvāṇa (प्रातिपदिक)
Formनपुंसकलिङ्गे, द्वितीया, एकवचनम्
āptavānattained/obtained
āptavān:
Kriyā (क्रिया)
TypeVerb
Root√āp (धातु) + kta-vat (क्तवत्)
Formकृदन्त (क्तवत्-प्रत्यय, perfective active participle); पुंलिङ्गे, प्रथमा, एकवचनम्; finite-sense: ‘he attained’
Narrator voice

{ "primaryRasa": "shanta", "secondaryRasa": "", "rasaIntensity": 0, "emotionalArcPosition": "", "moodDescriptors": [] }

Nirvāṇa/mokṣaNirdvandvaAparigrahaYoga-phala (fruit of yoga)

FAQs

Liberation is linked with inner equanimity and non-possessiveness. Ethical restraint (aparigraha) and steady practice mature into freedom from suffering.

Didactic narrative within ‘vaṃśānucarita’; not a cosmological pañcalakṣaṇa passage.

‘Yoga-ṛddhi’ here can be read less as miraculous powers and more as perfected integration (samādhi-sthiti), culminating in nirvāṇa—cessation of avidyā-driven becoming.