Previous Verse
Next Verse

Shloka 9

त्रिशिरा-प्रबोधनम् तथा नरान्तक-वधः

Trisira’s Counsel and the Slaying of Naranthaka

श्रुत्वात्रिशिरसोवाक्यंदेवान्तकनरान्तकौ ।अतिकायश्चतेजस्वीबभूवुर्युद्धहर्षिताः ।।।।

śrutvā triśiraso vākyaṁ devāntaka-narāntakau | atikāyaś ca tejasvī babhūvur yuddha-harṣitāḥ ||

Als sie die Worte von Triśiras hörten, wurden Devāntaka und Narāntaka – zusammen mit dem strahlenden Atikāya – begierig auf den Kampf.

śrutvāhaving heard
śrutvā:
Pūrvakāla-kriyā (पूर्वकालक्रिया)
TypeIndeclinable
Rootśru (धातु) + ktvā (क्त्वा)
Formक्त्वान्त-अव्यय (Gerund)
triśirasaḥof Triśiras
triśirasaḥ:
Sambandha (सम्बन्ध)
TypeNoun
Roottriśiras (प्रातिपदिक)
Formपुंलिङ्ग, षष्ठी-विभक्ति, एकवचन
vākyamspeech
vākyam:
Karma (कर्म)
TypeNoun
Rootvākya (प्रातिपदिक)
Formनपुंसकलिङ्ग, द्वितीया-विभक्ति, एकवचन
devāntaka-narāntakauDevāntaka and Narāntaka
devāntaka-narāntakau:
Karta (कर्ता)
TypeNoun
Rootdevāntaka (प्रातिपदिक) + narāntaka (प्रातिपदिक)
Formद्वन्द्व-समास; पुंलिङ्ग, प्रथमा-विभक्ति, द्विवचन (Dual)
atikāyaḥAtikāya
atikāyaḥ:
Karta (कर्ता)
TypeNoun
Rootatikāya (प्रातिपदिक)
Formपुंलिङ्ग, प्रथमा-विभक्ति, एकवचन
caand
ca:
Samuccaya (समुच्चय)
TypeIndeclinable
Rootca (अव्यय)
Formअव्यय; समुच्चयार्थक-निपात (conjunction)
tejasvīsplendid, mighty
tejasvī:
Karta (कर्ता)
TypeAdjective
Roottejasvin (प्रातिपदिक)
Formपुंलिङ्ग, प्रथमा-विभक्ति, एकवचन; विशेषण (qualifies atikāyaḥ)
babhūvuḥbecame
babhūvuḥ:
Kriyā (क्रिया)
TypeVerb
Rootbhū (धातु)
Formलिट्-लकार (Perfect), परस्मैपद; प्रथम-पुरुष, बहुवचन
yuddhaharṣitāḥexultant for battle
yuddhaharṣitāḥ:
Karta (कर्ता)
TypeAdjective
Rootyuddha (प्रातिपदिक) + harṣita (हर्षित, प्रातिपदिक/क्त)
Formतत्पुरुष-समास (सप्तमी/तृतीया-भाव: युद्धे हर्षिताः); पुंलिङ्ग, प्रथमा-विभक्ति, बहुवचन; विशेषण (of the subjects)

Hearing Trisira's words both Devanthaka and Naranthaka and glorious Atikaya became enthusiastic for combat.

T
Triśiras
D
Devāntaka
N
Narāntaka
A
Atikāya

FAQs

Words can inflame desire for violence; the verse implicitly contrasts dharmic restraint with adharmic battle-lust stirred by provocation.

Triśiras incites fellow Rākṣasa warriors, who become enthusiastic to enter combat.

Not virtue but a cautionary trait: impulsive zeal for war, easily triggered by rhetoric.