Previous Verse
Next Verse

Shloka 12

जटायुवृत्तान्तः

Jatāyu’s Testimony and Rāma’s Grief

गृध्ररूपमिदं रक्षो व्यक्तं भवति कानने।।3.67.11।।भक्षयित्वा विशालाक्षीमास्ते सीतां यथासुखम्।एनं वधिष्ये दीप्तास्यैर्घोरैर्बाणैरजिह्मगैः।।3.67.12।।

gṛdhrarūpam idaṃ rakṣo vyaktaṃ bhavati kānane | bhakṣayitvā viśālākṣīm āste sītāṃ yathāsukham | enaṃ vadhiṣye dīptāsyair ghōrair bāṇair ajihmagaiḥ ||

یہ گِدھ کی صورت والا راکشس جنگل میں صاف ظاہر ہے؛ وہ وسیع چشمہ سیتا کو بھنبھوڑ کر اطمینان سے بیٹھا ہے۔ میں اسے دہکتے، ہولناک اور سیدھی راہ جانے والے تیروں سے وध کروں گا۔

bhaya-dāmfear-giving
bhaya-dām:
Viśeṣaṇa (विशेषण)
TypeAdjective
Rootbhaya (प्रातिपदिक) + dā (प्रातिपदिक)
Formस्त्रीलिङ्ग, द्वितीया, एकवचन; तत्पुरुषः (bhayaṃ dadāti yā = giving fear)
alpa-sattvānāmof the timid
alpa-sattvānām:
Ṣaṣṭhī-sambandha (षष्ठीसम्बन्ध)
TypeNoun
Rootalpa (प्रातिपदिक) + sattva (प्रातिपदिक)
Formपुंलिङ्ग, षष्ठी, बहुवचन; कर्मधारयः (alpaṃ sattvaṃ yeṣām = of the timid)
bībhatsāmhideous
bībhatsām:
Viśeṣaṇa (विशेषण)
TypeAdjective
Rootbībhatsa (प्रातिपदिक)
Formस्त्रीलिङ्ग, द्वितीया, एकवचन; विशेषण
raudra-darśanāmfierce-looking
raudra-darśanām:
Viśeṣaṇa (विशेषण)
TypeAdjective
Rootraudra (प्रातिपदिक) + darśana (प्रातिपदिक)
Formस्त्रीलिङ्ग, द्वितीया, एकवचन; तत्पुरुषः (raudraṃ darśanaṃ yasyāḥ = of fierce appearance)
lamba-udarīmbig-bellied
lamba-udarīm:
Viśeṣaṇa (विशेषण)
TypeAdjective
Rootlamba (प्रातिपदिक) + udara (प्रातिपदिक)
Formस्त्रीलिङ्ग, द्वितीया, एकवचन; बहुव्रीहिः (lambam udaraṃ yasyāḥ = big-bellied)
tīkṣṇa-daṃṣṭrāmsharp-fanged
tīkṣṇa-daṃṣṭrām:
Viśeṣaṇa (विशेषण)
TypeAdjective
Roottīkṣṇa (प्रातिपदिक) + daṃṣṭrā (प्रातिपदिक)
Formस्त्रीलिङ्ग, द्वितीया, एकवचन; बहुव्रीहिः (tīkṣṇā daṃṣṭrā yasyāḥ = sharp-toothed)
karālīmgrim/terrifying
karālīm:
Viśeṣaṇa (विशेषण)
TypeAdjective
Rootkarāla (प्रातिपदिक)
Formस्त्रीलिङ्ग, द्वितीया, एकवचन; विशेषण
paruṣa-tvacamrough-skinned
paruṣa-tvacam:
Viśeṣaṇa (विशेषण)
TypeAdjective
Rootparuṣa (प्रातिपदिक) + tvac (प्रातिपदिक)
Formस्त्रीलिङ्ग, द्वितीया, एकवचन; बहुव्रीहिः (paruṣā tvak yasyāḥ = rough-skinned)
bhakṣayantīmdevouring/eating
bhakṣayantīm:
Viśeṣaṇa (विशेषण)
TypeVerb
Root√bhakṣ (धातु) → bhakṣayantī (वर्तमानकृदन्त)
Formवर्तमानकृदन्त (present active participle/शतृ), स्त्रीलिङ्ग, द्वितीया, एकवचन; कर्मणि दृष्टा (seen as doing)
mṛgānanimals/deer
mṛgān:
Karma (कर्म)
TypeNoun
Rootmṛga (प्रातिपदिक)
Formपुंलिङ्ग, द्वितीया, बहुवचन
bhīmānfearful/terrible
bhīmān:
Viśeṣaṇa (विशेषण)
TypeAdjective
Rootbhīma (प्रातिपदिक)
Formपुंलिङ्ग, द्वितीया, बहुवचन; विशेषण (of mṛgān)
vikaṭāmmonstrous
vikaṭām:
Viśeṣaṇa (विशेषण)
TypeAdjective
Rootvikaṭa (प्रातिपदik)
Formस्त्रीलिङ्ग, द्वितीया, एकवचन; विशेषण
mukta-mūrdhajāmwith hair let loose
mukta-mūrdhajām:
Viśeṣaṇa (विशेषण)
TypeAdjective
Rootmukta (प्रातिपदिक/कृदन्त) + mūrdhaja (प्रातिपदिक)
Formस्त्रीलिङ्ग, द्वितीया, एकवचन; बहुव्रीहिः (muktāḥ mūrdhajāḥ yasyāḥ = with loosened hair)
praikṣetāmthe two saw
praikṣetām:
Kriyā (क्रिया)
TypeVerb
Rootpra-√īkṣ (धातु)
Formलिट् (Perfect), परस्मैपद, प्रथमपुरुष, द्विवचन (dual)
tauthose two
tau:
Karta (कर्ता)
TypeNoun
Roottad (सर्वनाम-प्रातिपदिक)
Formपुंलिङ्ग, प्रथमा, द्विवचन (dual)
tataḥthen
tataḥ:
Kāla (काल)
TypeIndeclinable
Roottataḥ (अव्यय)
Formअव्यय; कालवाचक (then)
tatrathere
tatra:
Adhikaraṇa (अधिकरण)
TypeIndeclinable
Roottatra (अव्यय)
Formअव्यय; देशवाचक (there)
bhrātarauthe two brothers
bhrātarau:
Karta (कर्ता)
TypeNoun
Rootbhrātṛ (प्रातिपदिक)
Formपुंलिङ्ग, प्रथमा, द्विवचन
rāma-lakṣmaṇauRāma and Lakṣmaṇa
rāma-lakṣmaṇau:
Karta (कर्ता)
TypeNoun
Rootrāma (प्रातिपदिक) + lakṣmaṇa (प्रातिपदिक)
Formपुंलिङ्ग, प्रथमा, द्विवचन; द्वन्द्वः (itaretara: Rāma and Lakṣmaṇa)

This demon in the guise of a vulture has evidently eaten away the largeeyed Sita and is happily relaxing in the forest. With my terrific arrows with burning tips that can go straight I will kill him.

R
Rāma
S
Sītā
R
Rākṣasa (as a category; misidentified target)
F
Forest (kānana)
A
Arrows (bāṇa)

FAQs

The ethical takeaway remains: dharma must be guided by verified truth (satya); otherwise punishment risks harming the innocent.

A duplicated verse-numbering in the Southern Recension reiterates Rāma’s mistaken resolve upon seeing the wounded bird.

The episode tests Rāma’s discernment and restraint—virtues crucial for righteous action.