Previous Verse

Skanda Purana — Mahesvara Khanda, Shloka 135

धन्यं यशस्यं नियतं सुपुण्यं स्वर्मोक्षदं पापहरं नराणाम् । शृणोति नित्यं नियतः शुचिः पुमान्भित्त्वा रविं विष्णु पदं प्रयाति

dhanyaṃ yaśasyaṃ niyataṃ supuṇyaṃ svarmokṣadaṃ pāpaharaṃ narāṇām | śṛṇoti nityaṃ niyataḥ śuciḥ pumānbhittvā raviṃ viṣṇu padaṃ prayāti

Ia adalah berkat, pemberi kemasyhuran, pasti, dan amat besar pahalanya—mengurniakan syurga dan moksha serta menghapus dosa manusia. Seorang yang berdisiplin dan suci, yang mendengarnya setiap hari, melampaui suria dan mencapai kediaman tertinggi Viṣṇu.

dhanyamblessed, auspicious
dhanyam:
Viśeṣaṇa (Qualifier/विशेषण)
TypeAdjective
Rootdhanya (प्रातिपदिक)
Formनपुंसकलिङ्ग, प्रथमा/द्वितीया (1/2), एकवचन; विशेषण
yaśasyamglorious, fame-bestowing
yaśasyam:
Viśeṣaṇa (Qualifier/विशेषण)
TypeAdjective
Rootyaśasya (प्रातिपदिक)
Formनपुंसकलिङ्ग, प्रथमा/द्वितीया (1/2), एकवचन; विशेषण
niyatamcertain, assured
niyatam:
Viśeṣaṇa (Qualifier/विशेषण)
TypeAdjective
Rootniyata (प्रातिपदिक)
Formनपुंसकलिङ्ग, प्रथमा/द्वितीया (1/2), एकवचन; विशेषण
supuṇyamvery meritorious
supuṇyam:
Viśeṣaṇa (Qualifier/विशेषण)
TypeAdjective
Rootsu + puṇya (प्रातिपदिक)
Formनपुंसकलिङ्ग, प्रथमा/द्वितीया (1/2), एकवचन; उपसर्गपूर्वक-कर्मधारयभावः (सु-पुण्यम्)
svarmokṣadamgiver of heaven and liberation
svarmokṣadam:
Viśeṣaṇa (Qualifier/विशेषण)
TypeAdjective
Rootsvar + mokṣa + da (दा-धातु)
Formनपुंसकलिङ्ग, प्रथमा/द्वितीया (1/2), एकवचन; बहुपद-तत्पुरुषः; कृदन्त ‘-da’ (giver)
pāpaharamsin-removing
pāpaharam:
Viśeṣaṇa (Qualifier/विशेषण)
TypeAdjective
Rootpāpa + hara (√hṛ, हृ)
Formनपुंसकलिङ्ग, प्रथमा/द्वितीया (1/2), एकवचन; उपपद-तत्पुरुषः; कृदन्त ‘-hara’
narāṇāmof men
narāṇām:
Ṣaṣṭhī-sambandha (Genitive relation/षष्ठी)
TypeNoun
Rootnara (प्रातिपदिक)
Formपुंलिङ्ग, षष्ठी (6), बहुवचन
śṛṇotihe hears
śṛṇoti:
Kriyā (Action/क्रिया)
TypeVerb
Root√śru (श्रु)
Formलट् (वर्तमान), प्रथमपुरुष, एकवचन; परस्मैपद
nityamalways, daily
nityam:
Kāla (Time/काल)
TypeIndeclinable
Rootnitya (प्रातिपदिक/अव्ययीभावे)
Formक्रियाविशेषण-अव्यय (adverbial accusative used as indeclinable)
niyataḥdisciplined, regular
niyataḥ:
Viśeṣaṇa (Qualifier/विशेषण)
TypeAdjective
Rootniyata (प्रातिपदिक)
Formपुंलिङ्ग, प्रथमा (1), एकवचन; विशेषण (कर्तृ-विशेषण)
śuciḥpure
śuciḥ:
Viśeṣaṇa (Qualifier/विशेषण)
TypeAdjective
Rootśuci (प्रातिपदिक)
Formपुंलिङ्ग, प्रथमा (1), एकवचन; विशेषण
pumāna man
pumān:
Karta (Subject/कर्ता)
TypeNoun
Rootpuman (प्रातिपदिक; पुंस्-शब्द)
Formपुंलिङ्ग, प्रथमा (1), एकवचन
bhittvāhaving pierced/cleft
bhittvā:
Pūrvakāla-kriyā (Prior action/पूर्वकालक्रिया)
TypeIndeclinable
Root√bhid (भिद्)
Formक्त्वान्त-अव्यय (absolutive/gerund)
ravimthe Sun
ravim:
Karma (Object/कर्म)
TypeNoun
Rootravi (प्रातिपदिक)
Formपुंलिङ्ग, द्वितीया (2), एकवचन
viṣṇuof Viṣṇu
viṣṇu:
Ṣaṣṭhī-sambandha (Genitive relation/षष्ठी)
TypeNoun
Rootviṣṇu (प्रातिपदिक)
Formपुंलिङ्ग, षष्ठी (6), एकवचन (सम्बन्धे)
padamabode, state
padam:
Karma (Object/कर्म)
TypeNoun
Rootpada (प्रातिपदिक)
Formनपुंसकलिङ्ग, द्वितीया (2), एकवचन
prayātigoes, attains
prayāti:
Kriyā (Action/क्रिया)
TypeVerb
Root√yā (या) उपसर्गः प्र-
Formलट् (वर्तमान), प्रथमपुरुष, एकवचन; परस्मैपद

Sūta (Lomaharṣaṇa) (deduced: Māheśvarakhaṇḍa narrative frame)

Listener: general disciplined hearer (niyataḥ śuciḥ pumān)

Scene: A pure, disciplined devotee listens daily; a symbolic ascent is shown: crossing the solar orb and moving toward a radiant Vaikuṇṭha/Viṣṇu-pada, while sins fall away as dark fragments.

R
Ravi
V
Viṣṇu

FAQs

Regular devotional listening, combined with purity and discipline, is portrayed as a direct path to liberation.

The benefits are tied to the Koṭitīrtha māhātmya being recited in this chapter.

Nitya-śravaṇa—hearing the sacred māhātmya daily, while remaining śuci (pure) and niyata (disciplined).