देवपितृपूजादानार्थं स्वस्तिवाचनमन्तःपुरं महानसम् दूतप्रावर्तिमं कोष्ठागारमायुधागारम् पण्यगृहं कुप्यगृहं कर्मान्तो विष्टिः पत्त्यश्वरथद्विपपरिग्रहो गोमण्डलम् पशुमृगपक्षिव्यालवाटाः काष्ठतृणवाटाश्चेति व्ययशरीरम् ॥ कZ_०२.६.११ ॥
devapitṛpūjādānārthaṃ svastivācanamantaḥpuraṃ mahānasam dūtaprāvartimaṃ koṣṭhāgāramāyudhāgāram paṇyagṛhaṃ kupyagṛhaṃ karmānto viṣṭiḥ pattyaśvarathadvipaparigraho gomaṇḍalam paśumṛgapakṣivyālavāṭāḥ kāṣṭhatṛṇavāṭāśceti vyayaśarīram
‘വ്യയ-ശരീരം’ ഉൾക്കൊള്ളുന്ന ചെലവുകൾ—ദേവ-പിതൃപൂജയും ദാനവും; സ്വസ്തിവാചനം; അന്തഃപുരം; മഹാനസം (രാജകീയ അടുക്കള); ദൂത-പ്രാവർത്തിമം (ദൗത്യ/കൂരിയർ പ്രവർത്തനം); കോഷ്ഠാഗാരം; ആയുധാഗാരം; പണ്യഗൃഹം; കുപ്യഗൃഹം; കർമാന്തം (സംസ്ഥാന വർക്ക്ഷോപ്പുകൾ); വിഷ്ടി (ബലവന്തപ്പെട്ട തൊഴിൽ/ബേഗാർ); പത്ത്യ, അശ്വ, രഥ, ദ്വിപ പരിഗ്രഹം (പരിപാലനം); ഗോമണ്ഡലം; പശു, മൃഗം, പക്ഷി, വ്യാലം എന്നിവയ്ക്കുള്ള വാടകൾ; കൂടാതെ കാഷ്ഠ-തൃണ വാടകൾ (മരം, പുല്ല്/തീറ്റ സംഭരണങ്ങൾ).
They function as legitimacy and social-stability spending—publicly visible acts that reinforce authority, cohesion, and compliance.
It frames the state as a production-and-logistics system: procurement, storage, manufacturing, and distribution are core budgetary commitments.