अध्याय ८२ — केशवप्रयाणे निमित्तदर्शनम्
Omens and Reception During Keśava’s Departure
(एवमुक्ता: केशवेन मुनय: संशितव्रता: । नारदप्रमुखा: सर्वे प्रत्यनन्दन्त केशवम् ।।
evaṁuktāḥ keśavena munayaḥ saṁśitavratāḥ | nāradapramukhāḥ sarve pratyanandanta keśavam || adhaḥśirāḥ sarpamālī maharṣiḥ sa hi devalaḥ | arvāvasuḥ sujānuś ca maitreyaḥ śunako balī || bako dālbyaḥ sthūlaśirāḥ kṛṣṇadvaipāyanas tathā | āyodadhauṁyo dhauṁyaś ca aṇīmāṇḍavyakauśikau || dāmoṣṇīṣas triṣavaṇaḥ parṇādo ghaṭajānukaḥ | maujjāyano vāyubhakṣaḥ pārāśaryo ’tha śālikaḥ || śīlavān aśanirdhātā śūnyapālo ’kṛtavraṇaḥ | śvetaketuḥ kaholaś ca rāmaś caiva mahātapāḥ || tam abravīj jāmadagnya upetya madhusūdanam | pariṣvajya ca govindaṁ surāsurapateḥ sakhā ||
Вайшампаяна сказал: когда Кешава произнёс эти слова, мудрецы, твёрдые в обетах и строгой дисциплине, во главе с Нарадой, возрадовались и стали прославлять Кешаву. Там присутствовали Адхахшира, Сарпамали, великий риши Девала, Арвавасу, Суджану, Майтрея, Шунака, Бали, Бака — сын Далбхи, Стхулашира, и Кришна Двайпаяна (Вьяса), а также Айодадхаумья, Дхаумья, Анимандавья, Каушика, Дамошниша, Тришавана, Парнада, Гхатаджанука, Мауджжаяна, Ваюбхакша, Парашарья, Шалика, Шилаван, Ашани, Дхата, Шуньяпала, Акритаврана, Шветакету, Кахола и великий подвижник Рама (Парашурама). Тогда Джамадагнья (Парашурама), друг владыки богов и асуров, подошёл к Мадхусудане; обняв Говинду, он обратился к нему.
वैशम्पायन उवाच
The passage highlights how dharmic counsel gains weight when affirmed by those committed to truth and austerity. The sages’ approval functions as a moral endorsement: right action in a crisis should be guided by disciplined wisdom, not mere power or anger.
After Kṛṣṇa speaks, a gathering of renowned sages—led by Nārada—expresses joy and praises him. The text then enumerates many sages present. Finally, Paraśurāma (Jāmadagnya) approaches Kṛṣṇa, embraces him, and begins to speak.