Viśukra–Viṣaṅga-vadha (The Slaying of Viśukra and Viṣaṅga) — Lalitopākhyāna
जटामुकुटवान्वल्लीबन्ध्धतूणीरपृष्टभूः / नीलोत्पलदलश्यामो धनुर्विस्फारयन्मुहुः
jaṭāmukuṭavānvallībandhdhatūṇīrapṛṣṭabhūḥ / nīlotpaladalaśyāmo dhanurvisphārayanmuhuḥ
Il portait une couronne de jaṭā, le carquois au dos lié de lianes; sombre comme le pétale du lotus bleu, il bandait sans cesse son arc.